Lietuvos ekonomikos apžvalga ir prognozės

5:29

Labas rytas. Malonu matyti visus gyvai

5:32

arba nuotoliu dalyvaujančius mūsų

5:33

šiandieninėje spaudos konferencijoje,

5:35

kurioje Lietuvos banko valdybos

5:37

pirmininkas Gediminas Šimkus pristatys

5:39

Lietuvos ekonomikos apžvalgą ir

5:41

naujausias makroekonomines prognozes.

5:44

Renginio eiga tradicinė iš pradžių

5:46

pirmininko prezentacija. Vėliau klausimų

5:48

atsakymų sesija. Stebintiems nuotoliu

5:51

primenu, kad klausimus galite užduoti

5:53

mūsų socialinių tinklų Facebook ir linkę

5:55

ding komentarų skiltyje. Na, o dabar

5:57

žodis Gediminui Šimkui.

5:59

Labas rytas visiem. Ir

6:02

turbūt, jeigu trumpai pasakyt, tai jau

6:05

ko ko, bet netrūksta sukrėtimų pasauliui

6:07

ir pasaulio ekonomikai, bet jinai

6:10

stebina savo atsparumu ir šiandien

6:12

aptarsime, kas tą atsparumą palaiko,

6:14

koks yra poveikis Lietuvai, Lietuvos

6:17

ekonomikai ir svarbiausia, ar esamų

6:20

augimo rezervų užteks, užteks ilgesniam

6:23

laikui. Bet pradėsiu nuo tarptautinės

6:26

scenos.

6:27

Taigi pasaulio ekonomika vis dar veikia

6:30

geopolitinė įtampa, karas artimuosiose

6:33

rytuose, energijos kainų šokas, prekybos

6:36

konfliktai,

6:38

bet pasaulio ekonomika nokauto nepatyrė,

6:41

ekonomika toliau auga ir paveiksle

6:43

kairėje matote pirkimo vadybininkų

6:45

indeksus, kuris yra savotiškas verslo

6:47

temperatūros matuoklis. Daugiau negu 50

6:50

bazinių punktų reiškia plėtrą. Ir pagal

6:54

šį rodiklį eurozona grįžo į prieš karą

6:57

artimuosiuose rytuose buvusį lygį. O

7:00

ryškiausias pokytis įvyko apdirbamojoje

7:02

gamyboje, apie kurią iš tikrųjų, na,

7:05

pastaraisiais metais kalbėjomės šiek

7:06

tiek iš tokių niūresnių spalvų. Čia

7:10

apklausos rodo geriausius rezultatus nuo

7:12

22 metų pirmojo pusmečio, tai yra nuo

7:15

plataus karo, maso karo Ukrainoje

7:18

pradžios.

7:20

Pasaulinį augimą, be abejo, palaiko ir

7:22

dirbtinio intelekto investicijų banga.

7:24

Ji didina technologijų paklausą,

7:26

tarptautinę prekybą. Todėl

7:28

apibendrinant,

7:30

nors ir kiek lėtesnį, bet šiemet

7:32

prognozuojame 3% pasaulio ekonomikos

7:35

augimą, nu, o kitame tikimės pasaulio

7:37

ekonomikos a pagyvėjimo.

7:40

Ir čia yra dar vienas svarbus dalykas,

7:43

kad eurozonos užsienio paklausa augs

7:46

sparčiau negu pasaulio ekonomika. Tai

7:48

matote iš paveikslo dešinėje.

7:51

Ir tai yra pakankamai gera ir palanki

7:54

žinia Lietuvos gamintojams,

7:55

eksportuotojams, nes išorės aplinka,

7:58

eurozona yra pagrindinės prekybos

7:59

partnerė, na, jinai ir Lietuvos

8:01

eksportuotojams išlieka pakankamai

8:03

palanki.

8:05

Be abejo, daug kalbama dabar apie

8:07

energijos kainas, naftos kainas, dujų

8:10

kainas, bet turbūt svarbu pasakyti ir

8:13

tai, kad dabartinė naftos krizė yra

8:16

viena didžiausia istorijoje ir hormuzo,

8:18

sąsorių uždarymas paveikia apie

8:21

penktadalį pasaulio naftos pasiūlos.

8:25

Ir štai čia toks natūralus klausimas. O

8:27

kodėl toks didelis šokas nesukretė

8:30

pasaulio ekonomikos stipriau? Ką tik

8:32

kalbėjau, kad jinai yra atsparesnė, yra

8:34

aukščiais metais 3%. Ir viena

8:36

svarbiausių to priežasčių, mažesnio

8:38

poveikio yra grafikas kairėje. Pasaulio

8:42

ekonomika tapo maždaug 60% mažiau

8:45

priklausoma nuo naftos.

8:48

atsparesnė tapo ir Europa, kaip

8:51

pavyzdžiui, tam pačiam BVP pagaminti

8:54

Europos Sąjunga sunaudoja maždaug 70%

8:57

mažiau visų rūšių energijos negu prieš

9:00

30 metų. Taigi, mažesnė priklausomybė

9:03

nuo iškastinio kuro. Na, ir buvo kai

9:06

kurie kiti amortizatoriai.

9:08

Dalis gamintojų padidino naftos pasalą,

9:11

dalis sumažino naftos paklausą, pakeitė

9:13

kitomis kitų kuru, pavyzdžiui, anglimis,

9:16

kitais šaltiniais. Na, ir pačią krizę

9:18

pasaulis pasitiko turėdamas kiek

9:20

didesnes NATO atsargas negu įprastai.

9:24

Tačiau situacija yra trapi ir naftos

9:28

kainos svyruoja didesniame negu 100

9:32

dolerių užbarėliį lygyje.

9:36

Nesekia

9:37

nuo nesiekia nuo karo pradžios aukštumu,

9:40

bet kai sakau 100, aš pasitikrinau prieš

9:43

ateidamas. A, beveik 110, man atrodo,

9:47

108 šiandieną e JAV doleriai už barelį.

9:52

Na, o naftos atsargos yra nukritusios

9:54

iki prieykščio lygdžio ir toliau mažėja.

9:58

Daug nerimo kelia ir gamtinių dujų

10:00

rinka. Grafikas dešinėje rodo, kad dujų

10:03

kaina jau daugiau nei dvigubai viršija

10:06

pernykštį vidurkį. O ateities

10:10

ateities sandoriai, na, tokio atokvepio

10:12

laikotarpį rodo jau tik po šildymo

10:15

sezono pabaigos. Ir kita problema, kad

10:18

saugyklų užpildymas šiuo metu

10:21

a šiuo metu yra a a mažiausias per

10:27

penkerius metus.

10:30

Be abejo, prie to prisidėjo ir chormūzo

10:32

sąsario uždarymas, ir karšta vasara

10:35

Europoje. Čia turbūt mes didesnių

10:37

karščio bangų neturėjome Lietuvoje, bet

10:39

Europoje tikrai tai buvo didžiulė

10:41

problema ir dujos, kurios, na, paprastai

10:44

būtų sukauptos žiemai, buvo naudotos

10:46

elektros gamybai, e, elektros gamybai ir

10:49

a ir paskui turbūt kondicionavimui.

10:52

Taigi mes vat Šiaurės Europa įžengėm į

10:55

šildymo sezoną. Dabar jau tiek su

10:57

mažesne dujų atsargų pagalve, tiek ir su

11:00

brangesnėmis dujomis.

11:07

Ir prie viso to rizikoms valdyti

11:11

šiandien yra mažiau finansinės erdvės.

11:14

Ir iš grafiko kairėje galite matyti

11:17

struktūrinį lūžį. po ilgo laiko, kai

11:20

vyriausybė skolinosi, na, labai

11:22

nebrangiai, kai palūkanos buvo

11:24

neigiamoje teritorijoje. Šiuo metu mes

11:27

turime obligacijų pajamingumus,

11:29

grįžusius iš esmės į lygį, kuris buvo

11:32

prieš finansų krizę. O tai reiškia, na,

11:36

didesnes skolos aptarnavimo išlaidas,

11:39

turint omeny, kad ir pačios skolos taip

11:41

pat augo. Ir paveiksle dešinėje yra

11:44

iliustracija, pavyzdžiui, JAV skolos

11:47

aptarnavimo išlaidos. Tai tariant,

11:48

palūkan sudaro apie 5% BVP eurozonoje.

11:52

Tai taip pat išaugo nuo 1,4%

11:55

BVP iki 2,2%

11:58

a BVP kitamet.

12:01

ir kaip tai interpretuoti, o tai

12:03

paprastai, kad kiekvienas euras, kuris

12:05

yra skirtas palūkanoms, yra euras, kurio

12:07

neturėsime a kitam šokui, jeigu ar kitam

12:10

sukrėtimui, kuris jeigu įvyktų

12:13

amortizuoti. Taigi, jei pandemiją mes

12:15

pasitikome su nebrangia skola, kitą

12:18

sukrėtimą, yra didelė tikimybė, kad

12:20

pasitiktume jau su brangia skola.

12:23

Taigi, aukštesnės naftos kainos

12:30

ir dujų kainos spartino infliaciją

12:32

eurozonoje. Rugpjūtį infliacija

12:35

eurozonoje išaugo iki 3,3%.

12:38

Na, ir artimiausiais metais a kitą jinai

12:41

viršė siekiamą 2% tikslinį lygį. Europos

12:45

centrinio banko prognozės rodo, kad

12:47

infliacija mažės palaipsniu ir prie 2%

12:49

tikslinio lygio priartės tiktai 28

12:52

metais. Svarbu ir tai, kad grynoji

12:54

infliacija, tai infliacija be energijos

12:57

ir maisto kainų, taip pat yra

12:58

aukštesniame lygyje. Na, ir prognozių

13:01

laikotarpių pabaigoje taip pat viršys

13:03

2%, bus 2,3%.

13:06

Vėlgi kol kas nėra požymių, kad

13:08

energijos kainų energijos šokas būtų

13:11

persidavęs į darbo užmokestį. Kitaip

13:12

tariant, antrinių efektų kažkokių

13:14

ypatingų šiuo metu nestebime, bet jeigu

13:17

šokai užsitęs, jeigu jie bus ilgesni, be

13:19

jokios abejonės, tai gali persilėti į

13:21

tokį didesnį prekių ir paslaugų kainų

13:25

augimą. Ir čia pat turiu jums pasakyti,

13:27

kad eurozona, kaip ir pasaulio

13:29

ekonomika, kaip ir kaip ir Lietuvos

13:31

ekonomika, taip pat pasirodė atsparesnė

13:33

negu tikėtasi. augimo prognozės

13:35

pagerintos, ekonomika palaikys

13:38

vartojimas, valdžios išlaidos, stipresnė

13:40

užsienio paklausa. Ir čia turime tokį

13:43

derinį: iš vienos pusės stipresnė,

13:45

atsparesnė ekonomika, iš kitos pusės

13:48

kartu ir ilgiau užsitęsiančią didesnę

13:52

infliaciją. Ir būtent dėl užsitęsiančio

13:57

infliacinio spaudimo rugsėjo 10 dią

13:59

Europos centrinio banko valdančioji

14:00

taryba nusprendė padidinti palūkanų

14:03

normas 25 baziniais punktais arba

14:05

ketvirčių procentinio punkto indėlių

14:08

galimybių palūkanų norma. Tai yra ta

14:10

palūkanų norma, kuri labiausiai žinoma,

14:13

naudojama Lietuvoje yra pasiekė 2,5%.

14:17

Ir šio sprendimo

14:19

tikslas šiuo sprendimu siekiama

14:21

užtikrinti, kad infliacija vidutiniu

14:22

laikotarpiu stabilizuotųsi ties

14:24

siekiamais 2%, kad degalų kainų šokas

14:28

jis neišplistų ir nevirstų platesnių

14:29

prekių ir paslaugų kainų didėjimu.

14:35

Gerai, pereikime

14:38

prie

14:40

Lietuvos ir vėlgi toliau tęsiu a apie

14:43

kainas ir prekių ir paslaugų kainas. Iš

14:45

tikrųjų tema a bene aktualiausia šiuo

14:48

metu Lietuvoje. A

14:52

aptartas Europos centrinio banko

14:54

sprendimas taip pat a padės kovoti ir su

14:56

kainų aukimu Lietuvoje. Ir tai svarbu,

14:59

nes tai, ką mes matome mūsų šalyje, tai

15:01

tikrai nedžiugina.

15:03

Dėl karo artimuoseiose rytuose

15:05

pabrangusi energija

15:07

persidavė vartotojų kainoms. 5% ribą

15:11

infliacija Lietuvoje viršijo gegužės

15:14

mėnesį. Šiuo metu rugpjūčio mėnesio

15:16

paskutiniais duomenimis yra 5,6%.

15:20

Na, ir kaip matote iš paveikslo kairėje,

15:22

energija yra tapusi pagrindiniu

15:24

infliacijos šaltiniu. Per metus energija

15:26

išbrango Lietuvoj maždaug penktadaliu.

15:29

Na, ir kita svarbi infliacijos Lietuvos

15:31

dedamoji yra paslaugų kainos.

15:34

Jei pažiūrėsite į grafiką dešinėje, jis

15:37

rodo, kad labiausiai brango degalai ir

15:39

šildymas.

15:41

Na, jeigu kalbam apie šildymą, tai jo

15:43

kainą padidino tiek išaugęs išaugęs

15:47

kuras, bet tiek ir kilstelėtas PVM PVM

15:50

arba tiksliau panaikinta PVM lengvata.

15:53

Kalbant apie degalų brangimą, jisai

15:55

persidavė ir transporto sektoriuji. Tai

15:57

prisidėjo, tai prisideda ir prie

15:58

spartesnio paslaugų kainų augimo. Na, ir

16:01

turbūt jeigu pažiūrėti gerų žinių, tai

16:04

gera ženia yra ją atspindi tamsiai žalia

16:07

linija, maisto kainos, jų augimas

16:09

sulėtėjo ir tai atsvėrė dalį energijos

16:13

kainų augimo poveikio.

16:17

pagal bendrą a infliacijos lygį a

16:21

Lietuvoje Lietuvoje infliacija yra viena

16:24

didžiausi Europos Sąjungoj ir didžiąją

16:28

dalį to lėmė mokestiniai pakeitimai.

16:31

Kairėje paveikslas rodo, kad jeigu

16:34

atmestume mokestinių pakeitimų poveikį,

16:37

infliacija Lietuvoje daug maž priartėtų

16:40

prie Europos Sąjungos vidurkio. Ir

16:42

kitaip tariant, mes turime iš vienos

16:44

pusės poreikį sustiprinti viešuosius

16:46

finansus. Tai ilgalaikiai sprendimai

16:48

orientuoti į į tikrai svarbius

16:51

egzistencinius uždavinius, stiprinti

16:53

gynybą ir panašiai. Tačiau trumpuoju

16:55

laikotarpiu to kaina yra didesnė

16:58

infliacija.

16:59

Dešinėje matome, kad be mokesčių

17:01

poveikio maisto kainos ir dešinė

17:04

paveikslas rodo, kas būtų be mokestinių

17:06

poveikių. Tai, pavyzdžiui, maisto kainos

17:08

Lietuvoj auga vienuoliečiausiu tempu

17:10

Europos Sąjungoje. Energijos ir prekių

17:12

kainos būtų arti vidurkio. Na, ir čia

17:14

išsiskiria paslaugos. Atlyginimo augimas

17:17

Lietuvoje yra spartus. Dar šiek tiek

17:19

taip paliesiu, bet tai sudaro didžiausią

17:21

sąnaudų dalį paslaugose. Na, ir spartus

17:24

augimas reiškia ir spartesnes spartesnį

17:27

paslaugų kainos didėjimą. Ir šiuo šiuo

17:29

šiuo aspektu mes esame vieni iš vieni iš

17:32

tų, kur paslaugų infliacija yra bene

17:35

didžiausia Europoj Europos Sąjungoje.

17:43

Taigi, o ką numatome ateičiai? Tai deja,

17:47

bet atskirais mėnesiais mėnesio

17:50

infliacija gali viršyti ir 6%.

17:55

Tačiau kitų metų, nuo kitų metų pradžios

17:56

infliacinis spaudimas Lietuvoje turėtų

17:59

nuosekliai pradėt silpnėt.

18:01

Vidutinė metinė infliacija mes

18:03

vertiname, kad šiais metais sudarys

18:05

5,1%.

18:08

Ką reiškia vidutinė metinė? Tai yra, kad

18:10

vidutiniškai per visus metus, 26 metus

18:14

kainų lygis bus maždaug 5,1%

18:18

aukštesnis negu buvo 25 metais. Na, o

18:22

vidutinė metinė infliacija 27 metais

18:26

turėtų lėtėti iki 3,1%, 28 metais iki

18:29

2,6%.

18:31

Taigi mums to to labiau įprasto lygio

18:36

infliaciją stabdys mažėsiančios

18:39

energijos kainų augimas, silpnesnis

18:41

mokesčių poveikis, lėtesnis darbo

18:42

užmokesčių augimas ir be jokios abejonės

18:45

vykdoma a Europos centrinio banko pinigų

18:47

politika. Tačiau kelias žemyn, na, jis

18:51

gali būti tikrai nelygus, netollygus ir

18:55

infliacijos rizikos yra, na, į viršų.

18:59

Tai yra tiek įtampos dujų ir naftų

19:00

rinkose, tiek ir brangstančios gamybai

19:03

naudojamos prekės, dėl kurių dėl kurių

19:05

gali augti ir galutinė kaina

19:07

vartotojams.

19:09

Ir čia reikia atskirti du dalykus. A ką

19:12

dažnai vat kalbant ir su žmonėmis, bet

19:16

ir su profesionaliais ekonomistais tenka

19:18

matyti, vienas dalykas yra tai, ką rodo

19:20

statistika, bet kitas dalykas yra tai,

19:23

ką jaučia žmonės. Ir gera žinia yra ta,

19:28

kad darbo užmokestis Lietuvoj auga

19:30

sparčiai, sparčiau negu kainos.

19:33

Atlyginimai šiais metais mūsų

19:35

skaičiavimui turėtų augti 9,4%.

19:38

infliacija bus vidutinė metinė 5,1%,

19:41

taigi gyventojų perkamoji galia turės

19:44

padidėti. Tai reiškia, jinai padidės,

19:48

bet tai nereiškia, kad kainų problema

19:50

išnyksta, nes infliacija, tai ką rodo

19:52

infliacija, tai yra kainų augimo tempą.

19:56

O su tai, su kuo susiduria žmogus

19:58

kasdienoje, tai yra kainų lygis, kainos.

20:01

Ir kainoms nustojus augti arba augant

20:05

lėčiau, jos negrįžta atgal. Jos vis tiek

20:08

didėja, todėl ir dešinėje matome

20:10

dešinėj, aš manau, labai įdomus

20:12

paveikslas ir ta aukštyn kilanti raudona

20:14

linija rodo, kaip žmonės jaučia kainą

20:16

augimą

20:18

ir tas skirtumas tarp infliacijos, tas

20:22

VKI indeksas yra didžiulis.

20:25

Tai apibendrinant, paveikslas dešinėje

20:28

labai iliustratyviai parodo, kad žmonės

20:30

kainų augimą jaučia gerokai stipriau,

20:32

nei rodo bendras kainų indeksas. Taigi

20:35

kiekvienas, nes kiekvienas žmogus tą

20:38

kainų

20:39

kainų augimą matuoja ne statistiką, o

20:42

savo pinigine ir pojūčiais. Ir čia nėra

20:44

prieštaravimų. Perkamoji galia gali

20:46

augti, tačiau kainų šokai jie lieka

20:49

giliai atmintyje ir jie atsispindi per

20:52

per žmonių

20:54

per žmonių atmintį.

21:00

Tvarkoj. Pereikime prie kaip į tai

21:02

reaguoja Lietuvos ekonomika.

21:04

Ir čia yra taip pat gerų naujienų.

21:07

Lietuvos ekonomika panašu, kad

21:09

įsibėgėja.

21:10

antrąjį ketvirtį metinis augimas

21:13

paspartėjo iki 3,8%

21:15

ir

21:17

svarbi yra tai, kad augo daugelis

21:20

svarbiausių ekonomikos sektorių ir tą

21:24

rodo paveikslas dešinėje. Pavyzdžiui,

21:25

raudona linija, apdirbamoji gamyba,

21:28

pardavimo augimas viršijo ilgalaikę

21:30

tendenciją, išaugo valdžios investicijos

21:33

į infrastruktūrą ir krašto gynybą. Tai

21:35

skatino statybą, saugo mažmeninė

21:37

prekyba, paslaugų raidą. skatino

21:40

atsigaunantis transporto sektorius,

21:42

šviesiai žalia linija ir visa tai vyko

21:45

nepaisant padidėjusių kuro kainų.

21:51

Mažmeninė prekyba, be abejo, skatina ir

21:53

iš antros pakopos atsiimtos lėšos. A

21:57

gyventojams išmokėta 3,5 milijardo eurų.

22:00

Tai milžiniška suma, tai yra 4% Lietuvos

22:03

BVP. Ir taip mes galvojome ir iš tikrųjų

22:07

buvo daug diskutuota, kad šitos lėšos

22:10

plūstels į vartojimą.

22:13

Tai ką mes dabar apskaičiuojame,

22:15

įvertiname, kad apie penktadalis šitų

22:17

lėšų buvo skirta vartojimui. Na, tai

22:19

automobiliams, baldams, remontui. Dalis

22:22

pinigų panaudota paskoloms grąžinti.

22:25

Tačiau didelė dalis šitų lėšų liko

22:28

neišleista ir beveik pusė, beveik pusė

22:30

apie 1,6 milijardo liepos mėnesį vis dar

22:33

buvo gyventojų sąskaitose ir į ekonomiką

22:36

kol kas negrįžo.

22:39

O visa tai reiškia vertinant per

22:40

ekonomikos raidos prizmę, tai poveikis

22:43

ekonomikai yra nuosaikesnis. Galbūt

22:46

dalis šitų pinigų ir bus išleista

22:47

vėliau, pavyzdžiui, prasidėjo šildymui,

22:49

šildymo sezonui, tačiau reikšmingai

22:52

vartojimo jau dinamikos neturėtų keisti

22:55

mūsų vertinimu. Ir skaičiuojame, kad iš

22:58

viso šiais metais vartojimai bus

22:59

išleista apie 800 milijonų eurų. Taip,

23:03

tai vartojimą padidins 1,3%,

23:07

BVP kilstels per 0,4%.

23:11

Bet nelikus šito poveikio vartojimui,

23:14

kitamet poveikis BVP jau taptų

23:16

neigiamas, kaip matote, iš iš rutuliukų

23:20

a dešinėje pusėje.

23:25

Na, o nuosaikesnį pensijų fondų lėšų

23:27

poveikį turėtų kompensuoti eksporto

23:29

augimas ir šiemet eksportą palaikė

23:31

aukštesnės a aukštesnė aukštesnė

23:36

energijai mažiau a imlių a prekių

23:40

pardavimai. Tačiau energijai imliai

23:43

pramonei sekėsi sunkiau

23:46

ir dešinysis grafikas rodo, kad šis

23:48

sektorius naujų rinkos dalių

23:50

nebeužkariauja.

23:52

Todėl tolesnį eksporto augimą

23:54

daugiausiai lems auganti prekybos

23:56

partnerių paklausa. Paprastai tariant,

23:59

mūsų eksporto rinkos kartu augs a augs

24:05

mūsų eksporto rinkos, jeigu jos augs,

24:07

kartu augs ir eksportas.

24:15

Taip.

24:17

Na, ir tai lemia, kad artimiausiu metu

24:19

Lietuvos ekonomika turėtų augti gana

24:21

tolygiai. Stipresnė išorės paklausa

24:24

kompensuos

24:26

mažesnį antros pakopos lėšų impulsą ir

24:29

jo prablėsimą. Mažesnis vartojimo šuolis

24:33

reiškia ir mažesnį atoslogį kitamet. Ir

24:36

numatome, skaičiuojame, vertiname, kad

24:38

šiais metais Lietuvos ekonomika augs

24:40

2,7%,

24:42

kitamet 2,4%.

24:45

Nu 28 metais jinai turėtų grįžti į tą

24:47

3,1% lygį. Prie to prisidės arba turėtų

24:52

prisidėti ir numatoma ir labai tikiuosi,

24:55

kad tai įvyks artimųjų rytų konfliktų

24:57

pabaiga ir nuslūgęs energijos kainų

25:00

poveikis, bet kaip bus, be abejo,

25:02

matysim.

25:03

Taigi, aptariau vaizdą trumpuoju

25:07

laikotarpiu, kelis metus į priekį ir iš

25:09

tikrųjų vaizdas yra pakankamai

25:11

pozityvus, turint omeny visą šitą

25:14

geopolitinį neapibrėžtumą ir ir ir

25:18

nežinomybę.

25:20

Tačiau svarbu tuo pačiu pasakyti, kad

25:23

ekonomikos atsparumo rezervai nėra

25:26

beribiai ir, na, jie po truputį, deja,

25:29

beatsenka. Ir dabar norėčiau trumpai

25:32

aptarti ir keletą iššūkių, tikrai

25:34

keletą, jų yra daugiau, a, kurie yra

25:37

aktualūs, aktualūs ilguoju laikotarpiu.

25:41

Iššūkiai taip pat ir reiškia ir

25:43

galimybės, nes tai yra tai, ką gali

25:45

pakeisti ir kas galėtų užtikrinti

25:48

Lietuvos ekonomikos augimą ilgesniu

25:50

laikotarpiu.

25:51

Taigi šiandien džiaugiamės stipria

25:54

išorės paklausa. A, tačiau

25:58

tai yra tas dalykas, kuris nepriklauso

26:01

nuo mūsų ir jisai gali pasikeisti,

26:04

bet tai, ką mes galime kontroliuoti

26:06

būdami šalies viduje, tai yra Lietuvos

26:08

ekonomikos konkurencingumą.

26:11

Ir čia yra viena iš rizikų. Ir čia yra

26:13

taip pat ir galimybė. Ir paveikslas

26:15

kairėje rodo atlyginimų ir našumo augimo

26:18

dinamiką.

26:19

Daug kalbėta apie tai, bet atlyginimai

26:21

Lietuvoje auga labai sparčiai ir

26:24

sparčiau negu darbo našumas. Paveikslas

26:27

dešinė rodo, kad gyventojams tenkanti,

26:29

darbuotojams tenkanti BVP dalis pasiekė

26:32

51,5%

26:34

nuo BVP. O pagal šį rodiklį jau viršiame

26:37

tiek Europos Sąjungos, tiek eurozonos

26:39

vidurkį ir iš tikrųjų lygiuojame su

26:41

stipriausiomis, turtingiausiomis Europos

26:43

Sąjungos ekonomikomis.

26:45

Iš vienos pusės, tai yra gera žinia. Tai

26:48

buvo vienas iš tų šaltinių, iš kur buvo

26:50

didinamas darbo užmokestis. Tačiau jeigu

26:53

žvelgiame plačiau per ekonomiką, tai

26:56

kartu reiškia, kad

26:59

erdvės

27:01

yra mažiau didinti produktyvumą per, na,

27:04

per investicijas. A augančios darbo

27:07

sąnaudos silpnina konkurencingumą

27:10

ir panašiai. Todėl ilgalaikiam augimui

27:14

spręsti, mes turime išspręsti

27:16

svarbiausią lygtį.

27:18

kaip padidinti našumą. Ir čia greitų

27:20

sprendimų nėra. Čia yra kalba apie

27:22

Lietuvos ekonomikos modelį, apie

27:23

švietimą, apie investicijas į

27:25

inovacijas, technologinę pažangą ir taip

27:28

toliau.

27:30

Kitas svarbus konkurencingumo dėmuo yra

27:33

energetikos kaina.

27:35

Štai daug galim ir kalbam iš tikrųjų

27:37

daug, kaip reikia automatizuoti, kaip

27:39

reikia diegti dirbtinį intelektą, kaip

27:41

reikia diegti technologin įvairias

27:43

technologijas, technologijų plėtrą, bet

27:46

visa tai kartu reiškia, kad elektra

Lietuvos ekonomikos apžvalga ir prognozės

Muhtasari

Uliza Maswali Kuhusu Mpito Huu